- kepėsis
- kepė̃sis sm. (2) 1. kepesis (kiaušinis): Vaikai stiprių kiaušinių prisitaiso: vieni smalinių, kiti kepėsių Erž. Aš turiu ir vieną kepė̃sį, galime mušt Lnkv. 2. kepinys, pyragaitis: Ir alaus padarė, ir kepsnių, ir kepėsių paruošė rš. 3. ppr. pl. priesvilos: Košės kepėsius bevalgydamas ko dantų neištrupinau Antš. 4. plg. kepesis 2: Šis produktas buvo žinomas jau alchemikams ir buvo jų pavadintas sieros kepėsiais rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.